Prieš gerą mėnesį Pinigų muziejuje atidaryta paroda, prie kurios dizaino prisidėjo ir mūsų studija. Paroda Stoka pristato sudėtingas ekonomines ir politines Lietuvos transformacijas, lėmusias visuotinį deficitą, nepriteklių, nestabilumą ir nuolatinį nerimą dėl ateities. Tai laikotarpis, kuriame materialus trūkumas persipina su psichologine būsena ir kasdienine patirtimi.

Ekspozicijoje šį laiką reprezentuojantys objektai – sparčiai nuvertėjantys pinigai, vadinamosios „vagnorkės“, deficitinės prekės, taip pat dokumentinės laikotarpio nuotraukos ir maisto talonai – sąmoningai slepiami uždaruose mobiliuosiuose stenduose. Įžengus į ekspozicijos erdvę, lankytojas pirmiausia susiduria su tuštuma ir asketiška aplinka. Tik atvėręs konkretų stendą jis patenka į tam tikro laikotarpio pasakojimą, kuriame istorija atsiskleidžia per charakteringiausius eksponatus ir jų tarpusavio santykius.

Parodos vizualinis identitetas ir išorinė komunikacija inspiruoti pristatomo laikotarpio vizualinės kultūros. Parodos pavadinimui Stoka sukurtas specialus šriftas, paremtas to meto tipografija – laikraščių antraštėmis ir biurokratinių dokumentų šriftais. Informaciniams tekstams ir eksponatų metrikoms naudojamas geometrinis, beserifis šriftas, perteikiantis laikotarpio dvasią.

Įvadiniai stendų tekstai talpinami į nišas, primenančias to meto sienlaikraščių stendus. Dalinamoji parodos informacinė medžiaga spausdinama ant plono, prastesnės kokybės popieriaus, naudojama ribota spalvinė paletė, o maketavimo sprendimai apsiriboja tipografija.

Parodos išorinėje komunikacijoje pasitelkiamas charakteringas pinigų ir kitų vertingų dokumentų tinklelis. Plakatų, banerių ir skrajučių kompozicijose siekiama išlaikyti tuštumos, neužpildymo ir santūrumo įspūdį, taip vizualiai sustiprinant pagrindinę parodos metaforą – stoką kaip patiriamą būseną.

Grafinio dizaino kūrimas šiai parodai buvo įdomia ir prasminga patirtimi – galimybe per tipografiją, medžiagiškumą ir vizualinius sprendimus prisiliesti prie laikotarpio, kuriame trūkumas veikė ne tik ekonomiką, bet ir kasdienį žmonių santykį su buitimi, daiktais, kaimynais. Dokumentinės nuotraukos, maisto talonai ir kiti to laiko objektai parodoje veikia ne kaip iliustracijos, o kaip liudijimai, įtvirtinantys stoką kaip fragmentišką, patiriamą neužtikrintumo būseną.

Kuratoriai
Dainius Makauskas, Tomas Vaitkus

Parodos architektūra
RESH Architects
Dominykas Savickas, Kristijonas Nenartavičius-Šikšnelis

Grafinis dizainas
Sigitas Gužauskas